kūlokas

×kūlõkas (rus. кyлaк) sm. (2) Mrj, Grk, Prn, Lš, Lp, Krkl, Kl, Krp, Varn; M 1. sugniaužta ranka, kumštis: Kad davė kūlokù į stalą – net šaukštai išlakstė Vv. Aš tau kad duosiu kūlokù! Rdm. Tokios didelės grūšios – kap kūlõkai Smn. Ir pučia į kūloką, ubagais palikę Sz. Kietą kūloką beturinti, našlį vyrą gausi (iron.) Škn. Kūloką sugniaužęs, kad davė į galvą! Ms. Toks mažiukas kūlokė̃lis buvo Rmš. Govei kūlokù per ausį ir dar nori Drsk. | Davė kūloku – pavirto buroku, davė nykščiu – pavirto pernykščiu Pšl. 2. smūgis kumščiu: Nenorėk gauti kūlõkų nuo manęs Bgt. 3. paukščio sparno alkūnė: Nelįsk prie žąsino – kad jis tau užduos su kūlõkais! Krp. 4. Jž sniego gabalai, prilipę prie batų; sniegu aplipęs batas. 5. Gž, Ds didelė lazda, vėzdas, baslys, kuokas: Su kūlokù laksto kaip pakvailęs! Up. Ar nori, kad paimčiau tau kokį kūlõką! Skr. 6. Ktk, Krč, Slm, Trgn, Ds medinio rato krumplys (malūne): Jei vieną kūloką išlaužtum, ratas dar suksis Rm.